- šliūžė
- šliūžė̃ sf. (4) NdŽ, šliū̃žė (2), šliū́žė (1) 1. SD1168, K.Būg, BŽ522, Š, OG237, DŽ, NdŽ, KŽ šliaužimo pėdsakas, brydė: Kur žąsys par pievas, javus šliaužė, vadinas šliūžė̃ J. Nuo lapės uodegos ant sniego šliūžė̃ nučiaužyta J. Jis vienas šliūžes padarė per pievas einąs N(Rg). Nušliaužta – ve šliū̃žės stovi Dkš. Avižos[e] šliūžė̃ ant šliūžė̃s Ds. Žolė ančių iščiaužyta – vienos šliū̃žės Ėr. Mūsų atolas išganytas – šliūžių̃ šliū̃žės Vdžg. Maišas tęste tęstas – lig pat namų šliū̃žė kaip an delno Dkk. Visi rugiai šliū̃žėm nuvaryta Lel. Aš radau šliū̃žę nuo prėslo Sdk. Šliū̃žės mašinų tik stovi uogyne Klt. Mano šliūžè eik Kp. Tik šliūžė̃ likus, kur vilko šliaužta Vlk. Šliū̃žę vaikai padarė par rugius, i daryk ką darąs! Jrb. Par avižas šerno šliūžė̃ Erž. Tu nelakstyk, padirbsi šliūžès Brs. Eina ta šliūže, eina ir randa urvą, į žemę įlįsta DS97(Rs). O kemsų stulpeliai lūžta ir paskui nulindusią karvę lieka juoda gyvo skysto purvo šliūžė Vaižg. | prk.: Jį atleido už šliūžès (už trūkumus po revizijos) Jrb. ^ An šliūžės blynų nekepa LTR(Srj). Juk tai maita, kur kuilio eita, kur nueita, tę pareita – šliūžė̃, šliūžė̃ (zanavykų pamėgdžiojimas) Plv. ║ įbrėžimas, koks ženklas: Tokia šliūžė̃ buvo an to akmens Kv. ║ prk. vargas, nuostolis: Kam tau tokia šliūžė̃ dėl manę?! Jrb. Tas vaikas [merginai] – bjauri šliūžė̃ Grd. Didelę šliū̃žę padarė ūkiui: pamanyk – dvi karvės iš karto krito Vdk. ║ prk. pašalinis (ppr. nereikalingas) įsikišimas: Anos čia šliūžė̃ – suprantu tos velnio liežuvį Krš. 2. LVIV77, DŽ, NdŽ, Rdm žr. 1 šliūžės 3. 3. Prn medinė pavažėlė su viršuje prikalta lenkta skardele žagrei įmauti, kad nedraskytų žemės paviršiaus: Pavažėlės galą užlenki arba sukniedini, ir išeina šliū̃žė Bgs. Paimk šliū̃žę, plūgą atidaužysi an akmenus Ėr. Kodėl nepasiėmei šliūžės, tai visą pievą išdraskysi su žagre! VšR. ^ Nuplyšai kap šliūžė̃ po noragu Švn. 4. žagrės ar plūgo pavaža: Plūgo šliūžė̃ visai suplyšo, už tai dar tep negiliai eina plūgas Sn. Plūgo šliū̃žė žeme velkase Vl. 5. DŽ žr. 1 šliužas 4: Parišk šliū̃žę, ba nenuvažiuosi nuo kalno Al. 6. pjaunamosios mašinos dalgio apačia, pavaža: Po šliū́že pasivėlę, i nepjauja Gs. Su ta traktorine [pjaunamąja] atvažiavo, ilgai žolę nupjovė, kad būt šliūžès nuleidęs Snt. 7. kasamosios mašinos apatinė dalis, reguliuojanti gylį: Buldozeris turi dvi šliūžes, kurių kotai įstatyti į stumiamojo rėmo skyles rš. 8. [K], NdŽ, KŽ rogių pavaža. 9. R317, MŽ424 slidė. 10. PolŽ24, ŽŪŽ15 šlepetė, šliurė. 11. Kdn tokia žolė, besidriekianti žeme.
Dictionary of the Lithuanian Language.